2 Karalių 13

₁Dvidešimt trečiais Judo karaliaus Ahazijo sūnaus Jehoašo metais Jehuvo sūnus Jehoahazas tapo Izraelio karaliumi ir karaliavo Samarijoje septyniolika metų. ₂Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, kartodamas Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmes, kuriomis jis įtraukė į nuodėmę Izraelį, ir jų neatsisakė. ₃VIEŠPATS taip užsidegė pykčiu ant Izraelio, kad dažnai juos atidavinėjo Aramo karaliui Hazaeliui ir Hazaelio sūnui Ben Hadadui. ₄Bet Jehoahazas maldavo VIEŠPATĮ, ir VIEŠPATS jį išklausė, nes matė Izraelio priespaudą ir kaip Aramo karalius buvo juos nukamavęs. ₅VIEŠPATS davė Izraeliui gelbėtoją, ir jie išsilaisvino iš Aramo. Izraelitai gyveno savo namuose kaip anksčiau. ₆Tačiau Jeroboamo namų nuodėmių, kuriomis jis įtraukė Izraelį į nuodėmę, jie neatsisakė, o atkakliai toliau jas darė. Net šventasis stulpas stovėjo Samarijoje. ₇Iš tikro Jehoahazui nebebuvo likę karių, išskyrus penkiasdešimt raitelių, dešimt kovos vežimų ir dešimt tūkstančių pėstininkų, nes Aramo karalius buvo sunaikinęs juos ir sutrypęs kaip dulkes po kojomis.

₈O kiti Jehoahazo darbai – visa, ką jis darė, ir jo žygdarbiai – argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose? ₉Jehoahazas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje, o vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Jehoašas.

₁₀Trisdešimt septintais Judo karaliaus Jehoašo metais Jehoahazo sūnus Jehoašas tapo Izraelio karaliumi Samarijoje ir karaliavo šešiolika metų. ₁₁Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, neatsisakė visų Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis įvedė į nuodėmę Izraelį, bet atkakliai jas darė.

₁₂O kiti Jehoašo darbai – visa, ką jis darė, jo žygdarbiai kare su Judo karaliumi Amaciju – argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose? ₁₃Jehoašas užmigo su savo protėviais, ir Jeroboamas atsisėdo į jo sostą. Jehoašas buvo palaidotas Samarijoje su Izraelio karaliais.

₁₄Eliziejui susirgus mirtina liga, Izraelio karalius Jehoašas nuėjo jo aplankyti. „Mano tėve, mano tėve! Izraelio kovos vežimai ir raitija!“ – kalbėjo verkdamas jo. ₁₅Eliziejus tarė jam: „Paduok lanką ir strėlių“. Jis padavė lanką ir strėlių. ₁₆„Įtempk lanką!“ – tarė jis Izraelio karaliui. Jam įtempus lanką, Eliziejus uždėjo savo rankas karaliui ant rankų ₁₇ir tarė: „Atidaryk langą į rytų pusę!“ Jis atidarė langą. Eliziejus paliepė: „Šauk!“ Jis iššovė. Tada Eliziejus tarė: „Strėlė VIEŠPATIES pergalės, strėlė pergalės prieš Aramą! Tu visiškai sutriuškinsi aramėjus prie Afeko“. ₁₈Jis tęsė: „Dabar paimk strėles“. Karalius paėmė. „Suduok jomis į žemę!“ – liepė jis Izraelio karaliui. Sudavęs tris kartus, jis sustojo. ₁₉Dievo vyras ant jo supyko ir tarė: „O kad būtumei sudavęs penketą ar šešetą kartų! Tu būtumei visiškai sunaikinęs Aramą, o dabar tik tris kartus nugalėsi Aramą“.

₂₀Eliziejus mirė ir buvo palaidotas. Tais laikais metų pradžioje kraštą užpuldinėdavo moabitų gaujos. ₂₁Kartą laidojant vieną vyrą, žmonės pastebėjo tokią gaują. Jie įmetė jo kūną į Eliziejaus kapą. Vos nukritęs ant Eliziejaus kaulų mirusysis atgijo ir atsistojo.

₂₂Aramo karalius Hazaelis engė Izraelį per visas Jehoahazo dienas. ₂₃Bet VIEŠPATS buvo jiems maloningas ir gailestingas, atsigręžė į juos dėl savo Sandoros su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Iki šiol jis nenorėjo jų sunaikinti ar atstumti nuo savo veido.

₂₄Aramo karaliui Hazaeliui mirus, vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Ben Hadadas. ₂₅Tada Jehoahazo sūnus Jehoašas vėl atėmė iš Hazaelio sūnaus Ben Hadado miestus, paimtus kare prieš jo tėvą Jehoahazą. Tris kartus Jehoašas jį nugalėjo ir atgavo Izraelio miestus.